[Close]
Prisijungimas
El. paštas
Slaptažodis
Pamiršote slaptažodį
Loading…
[Close]
Slaptažodžio priminimas
El. paštas
Loading…
[Close]
Naujo vartotojo registracija
Vartotojo vardas *
El. paštas *  
Slaptažodis *
Pakartokite slaptažodį *
* - privalomi laukai
Loading…
[Close]
Vartotojo informacija
El. paštas


Vartotojo vardas
Slaptažodžio keitimas
Naujas slaptažodis
Pakartokite naują slaptažodį
Loading…
Rašyba
[Close]
Kaip žaisti
Registracija.

Prieš pradėdami žaisti, prisiregistruokite. Pasirinktas slaptažodis galios ir kitus kartus.

Garsas.

Prieš žaisdami pirmiausia patikrinkite, ar įjungtas jūsų kompiuterio garsas. Jis reikalingas užduotims atlikti ir žodžių tarimui įsidėmėti. Patekę į žaidimą, garsą galite įjungti ir išjungti paspaudę dešiniame viršutiniame žaidimo kampe mygtuką su natomis.

Žaidimo įvadas.

Patekę į pradinį žaidimo puslapį, išklausykite įvadinę žaidimo istoriją, iš kurios paaiškės, nuo ko prasidėjo tolesni žaidimo siužeto vingiai. Kitus kartus istoriją galite praleisti spausdami mygtuką „Praleisti“, – tada iškart pateksite į žaidimo meniu – užduočių ratą.

Užduotys.

Užduočių rate rasite nuorodas į 10 rašybos mokymo užduočių. Pirmą kartą žaidžiant, galima patekti tik į pirmą užduotį. Visas kitas pasieksite tik tada, kai įveiksite ankstesnes. Atlikus visas 10 užduočių, vėliau galima pasirinkti ir žaisti bet kurią, nebūtinai iš eilės.

Kiekviena užduotis turi įvadinį pasakojimą, iš kurio sužinosite, į kokią keblią padėtį pateko žaidimo veikėjai ir kaip galite jiems padėti.

Sunkumo lygiai.

Išklausę pasakojimo, turėsite pasirinkti norimą užduoties sunkumo lygį – vieną iš trijų. Suaktyvinkite lygio mygtuką, ir matysite, koks rašybos dalykas jam skirtas.

Pagalbos sistema.

Tos užduotys, kurioms atlikti reikia mokėti rašybos taisykles, turi pagalbos mygtuką. Nepamirškite juo pasinaudoti!

Pradiniame žaidimo puslapyje, meniu sąraše, rasite punktus „Pagalba“ ir „Žodynėlis“. „Pagalboje“ į vieną vietą sudėtos visos žaidimo užduotyse pateiktos rašybos taisyklės, o „Žodynėlyje“ – abėcėlinis žaidime mokomų rašyti žodžių ir pagrindinių jų formų sąrašas. Jie taip pat neabejotinai jums pravers.

Rezultatų išsaugojimas.

Jei įveikėte bent vieną užduoties lygį ir norite daryti pertrauką, galite išeiti iš žaidimo: esama būsena bus išsaugota automatiškai. Jeigu iš žaidimo išeisite nebaigę kurio nors lygio, žaidimo būsena ir rezultatas neišsisaugos.

Jei norite savo rezultatą palyginti su kitų žaidėjų rezultatais, pagrindiniame žaidimo meniu (užduočių rate) paspauskite mygtuką „Skelbti rezultatą“. Visi surinkti taškai pateks į geriausių žaidėjų sąrašą, kurį rasite pradiniame šio žaidimo puslapyje.

Kam skiriamas žaidimas

Nors žaidimas pirmiausia skiriamas 5–12 klasių mokiniams, tačiau žaisti gali visi, kam rūpi pasitikrinti, ar moka taisyklingai rašyti.

Kiekviena užduotis yra trijų sudėtingumo lygių: lengviausio, vidutinio ir sunkiausio, taigi jas galima rinktis pagal savo norą ir jėgas.

Žaidimo svetainės meniu punkte „Pagalba“ rasite ne tik svarbiausias rašybos taisykles, bet ir žaidimo įvadinių istorijų tekstus. Kai klausotės istorijų prieš atlikdami užduotis, galite tas istorijas užrašyti, o paskui pasitikrinti, ar nepadarėte klaidų. Taip pat galite paprašyti, kad tas istorijas kas nors padiktuotų jums tinkamu tempu.

Šis žaidimas turėtų sudominti tuos, kurie, gyvendami Lietuvoje, nuolat vartoja lietuvių kalbą, taip pat tuos, kurie yra nutolę nuo Lietuvos, bet jaučiasi esą lietuviai ir nenori pamiršti gimtosios kalbos.

Tikimės, kad ir kitakalbiai, besimokantys lietuvių kalbos, čia ras patrauklų būdą išmokti rašyti lietuviškai.

Siužetas

Atsidūręs šiandienos pasaulyje, Donelaitis, vedamas namų ilgesio ir traukos, siekia sugrįžti į 18 a. Tolminkiemį. Jam padeda žynio Lizdeikos atsiųstas Mikas (Lizdeika ir Mikas jungia visas serijos „Kieti riešutėliai“ dalis) ir kitoje ekrano pusėje esantis žaidėjas.

Donelaičio kelionė, prasidėjusi pavasarį nuo geografinio Europos centro, plėtojasi iki pat žiemos lankant įvairias Lietuvos vietas (Vilniaus universiteto biblioteka, Panevėžio Juozo Miltinio teatras, Klaipėdos laikrodžių muziejus ir kt.); epizodinių žaidimo veikėjų vardai primena „Metus“: neprisegusį saugos diržo, Donelaitį sustabdo kelių policininkai – patyręs Krizas ir darbštuolė Gryta; ieškoti seno žemėlapio padeda bibliotekos darbuotoja Katryna; laikrodžių muziejuje pasitinka išmintingasis Pričkus; Panevėžio teatre spektaklį stato režisierius Lauras, o besiruošiantį rašyti laišką žmonai Donelaitį užklumpa amtmono Teofilio Ruigio (su kuriuo jis kovojo teismuose dėl bažnyčios žemės) dvasia, – dėl Ruigio dvasios kėslų ir užsakyto žiniuonės užkeikimo Donelaitis ir atsidūrė keistame 21-ame amžiuje...

Vertinimo sistema ir diplomai

Žaidėjas, atlikdamas rašybos užduotis, gliaudo kietus riešutus. Nuo to, kiek ir kokių riešutų pavyks išglaudyti, priklausys, kokį diplomą žaidimo pabaigoje, įveikus visas užduotis, įteiks žynys Lizdeika.

Gautą diplomą su Lizdeikos parašu galima parsisiųsti ir išsispausdinti.

Vertinimo sistema pateikta lentelėje.

Diplomo spalva Diplomo rūšis Už ką gaunama
Varinis paprastas diplomas visos užduotys pereitos lengviausiu lygiu
Sidabrinis I laipsnio sidabrinis diplomas 8–10 užduočių pereitos vidutinio sunkumo lygiu
II laipsnio sidabrinis diplomas 5–7 užduotys pereitos vidutinio sunkumo lygiu
III laipsnio sidabrinis diplomas 1–4 užduotys pereitos vidutinio sunkumo lygiu
Auksinis I laipsnio auksinis diplomas 8–10 užduočių pereitos sunkiausiu lygiu
II laipsnio auksinis diplomas 5–7 užduotys pereitos sunkiausiu lygiu
III laipsnio auksinis diplomas 1–4 užduotys pereitos sunkiausiu lygiu

Sumanumas atliekant užduotis vertinamas taškais.

•   Už kiekvieną teisingą atsakymą gaunama taškų suma priklauso nuo prieš tai pasirinkto sunkumo lygio:
lengvas: 150 taškų;
vidutinis: 250 taškų;
sunkus: 350 taškų.

•   Taškų suma už įveiktą užduotį skaičiuojama pagal formulę:
Surinkti taškai + ( surinkti taškai / ( žaidimo laikas tiesiogiai paverstas skaičiumi / 100 ) ).
Jei žaista lengviausiu lygiu ir visos užduotys sėkmingai įveiktos per 5 minutes ir 20 sekundžių, taškai skaičiuojami taip:
1500 + ( 1500 / ( 520 / 100 ) ) = 1500 + ( 1500 / 5,2 ) = 1500 + 288 = 1788.

•   Be to, papildomi 300 taškų skiriami už kiekvieną užduotyje surastą slapuką.
Žaidimo kūrėjai
Lietuvių kalbos instituto darbuotojai:
•   Nerijus Butvilas (projekto vadyba),
•   Rita Miliūnaitė (scenarijus, kalbos užduotys, pagalba),
•   Saulius Vasiliauskas (scenarijus, literatūrinė informacija).

UAB „Terra IT“
Žaidimo kūrėjų tikslai

Kad ir ką rašytume – laišką, gyvenimo aprašymą, straipsnį, rengtume savo darbo pristatymą, raštu bendrautume su bendradarbiais ar klientais, – raštas kaip veidrodis atspindi mūsų vidines nuostatas: ar gerbiame save ir kitus, ar esame pasirengę rašyti tvarkingai ir be klaidų.

Veiklių mąstančių žmonių visuomenei reikalingi išsilavinę žmonės, o raštingumas kaip tik suteikia tam pagrindą. Tikimės, kad žaisdami šį žaidimą patobulinsite savo rašybos įgūdžius ir ji nebus jums kliūtis tobulėti įvairiose gyvenimo srityse.

Žaidimo užduotys
Užduočių pobūdis

Žaidime 10 užduočių. Joms parinkti tie rašybos dalykai, kurie tiesiogiai susiję su lietuvių kalbos fonetine ir morfologine sandara. O tai, kas yra susitarimo dalykas (didžiųjų ir mažųjų raidžių rašymas, žodžių rašymas kartu ir atskirai), palikta už žaidimo ribų.

Rašybos mokymasis neatsiejamas nuo tarties, kirčiavimo, morfologijos ir žodžių darybos analizės. Todėl užduotys sukurtos derinant įvairius mokymo būdus:

   •   pasirinkti reikiamą raidę,
   •   pasirinkti atraminį žodį,
   •   pasirinkti argumentą,
   •   nustatyti žodžių reikšmės skirtumus,
   •   rašyti iš klausos,
   •   skaityti rašto korektūrą.

Užduočių turinys

Užduotis Lygis Rašybos dalykai
1. Kelių policija   Painiojamų balsių ir dvibalsių rašyba:
I e–ė
II o–uo
III e–ie–ei
2. Biblioteka   Nosinės raidės žodžių galūnėse:
I vns. galininke ir dgs. kilmininke
II įvardžiuotinių žodžių galūnėse
III veiksmažodžių formose (tariamoji nuosaka; dalyviai)
3. Šernų baidyklė   Priebalsių supanašėjimas:
I k, p, t, s, š suskardėjimas ir g, b, d, z, ž suduslėjimas
II s, z, ž prieš č, dž
III veiksmažodžių formose
4. Chorų konkursas   Ilgosios ir trumposios balsės i–y, u–ū:
I pagrindinėse ir iš jų padarytose veiksmažodžių formose
II būsimojo laiko formose
III veiksmažodinės kilmės daiktavardžių šaknyse
5. Jūros šventė   Balsių e ir ia rašyba:
I linksniuojamų žodžių galūnėse
II veiksmažodžių ir jų formų galūnėse
III žodžių šaknyse, priesagose, sudurtiniuose žodžiuose ir kt.
6. Laikrodžių muziejus   Priebalsė j:
I lietuviškuose žodžiuose
II nelietuviškuose žodžiuose tarp i ir kitų balsių
III prieš savas ir skolintas priesagas
7. Traukinys   Nosinės raidės žodžių šaknyse ir priešdėliuose:
I ą, ę, į giminiškų žodžių šaknyse
II ą, ę daiktavardžių šaknyse ir priešdėliuose į-, są-
III ą, ę, į, ų veiksmažodžių ir jų vedinių šaknyse
8. Vienuolynas I–III Įvairūs atvejai. Taisyklių kartojimas
9. Teatras I–III Įvairių būdingų rašybos klaidų atpažinimas ir taisymas
10. Tolminkiemis I–III Žinučių rašymas (diktuojant)
Padėkos
Lietuvių kalbos institutas dėkoja:
•   Sergejui Trofimovui – už profesionalias konsultacijas,
•   Laurynui Barkauskui – už kruopštų savanorišką žaidimo testavimą.
Loading…
[Close]
Apie Kristijoną Donelaitį

Kristijonas Donelaitis (1714–1780) – lietuvių grožinės literatūros pradininkas, savo kūryba įdėjęs svarbų indėlį ne tik į lietuvių, bet ir Europos literatūros plėtrą. Gimęs Mažojoje Lietuvoje (tuometinėje Prūsijos karalystėje), Lazdynėlių kaime, augęs valstiečių šeimoje, studijavo viename svarbiausių to meto kultūros židinių – Karaliaučiaus universitete – ir kartu su filosofu Imanueliu Kantu šiandien laikytinas vienu žymiausių šio universiteto absolventų.

Dvasininko kelią pasirinkęs rašytojas nestokojo ir kitų gabumų: turėjo puikią muzikinę klausą, dirbo muzikos mokytoju ir choro vedėju, gebėjo taisyti laikrodžius, meistrauti barometrus, šlifuoti stiklus, buvo padirbęs fortepijoną, išmanė teisę ir kantriai kovojo dėl bažnyčios žemės.

Iš šiandien žinomo Donelaičio literatūrinio palikimo – šešių pasakėčių, trjų vokiškai rašytų eilėraščių ir kelių kitų kūrinių – svarbiausia yra keturių dalių poema apie valstiečių (būrų) gyvenimo džiaugsmus, vargus ir rūpesčius. Manoma, kad šį epą Donelaitis rašė ilgai, 1765–1775 m., bet nesulaukė, kol jis bus išspausdintas. To ėmėsi Liudvikas Rėza: jis sudėjo keturias atskiras dalis į vieną, truputį paredagavo, pavadino kūrinį „Metais“ ir išleido 1818 m. kartu su vertimu į vokiečių kalbą.

Antikinę eilėdarą – hegzametrą – Donelaitis pritaikė lietuvių kalbos skambumui, kirčiavimo ypatybėms. Šis kūrinys 1977 m. UNESCO nutarimu įtrauktas į Europos literatūros šedevrų biblioteką. Ir šiandien jame rasime universalių, visiems žmonėms svarbių tiesų, vieno ar kito veikėjo charakteryje atpažinsime ir savo, ir mūsų bendraamžių bruožus.

Donelaičio saulė, įžiebta Tolminkiemyje, kur jis gyveno ir ėjo klebono pareigas, pagrįstai budina ir XXI amžiaus svietą. Atidžiau įsižiūrėjus, ji nušviečia ir ilgam išsikerojusias visuomenės ydas ir kviečia gyventi viežlybai, t. y. garbingai, padoriai ir tauriai.

 

Literatūra

Knygos, straipsniai

Daujotytė, Viktorija. K. Donelaičio lietuviškoji išmintis. Darbai apie Kristijoną Donelaitį, Vilnius: Vaga, 1993.

Daujotytė, Viktorija. Dar apie Kristijoną Donelaitį. Literatūra ir menas, 2013. Gruodžio 13 d.

Dilytė-Staškevičienė, Dalia. Kristijono Donelaičio didybė. LRT „Klasikos“ laida „Radijo paskaitos“, LRT.lt, 2014. Sausio 1 d.

Donelaitis, Kristijonas. Metai: [poema] / sudarytojas Gytis Vaškelis; įvado autorius Darius Kuolys; redaktorius Mikas Vaicekauskas; skanduotę parengė Eglė Patiejūnienė. – Vilnius: LLTI, 2013. + 1 garso diskas (CD) / [skaito Rolandas Kazlas; garso režisierė Sonata Jadevičienė]. – (Gyvoji poezija).

Jovaišas, Albinas. Kristijonas Donelaitis. [Serija Gyvenimas ir kūryba]. Kaunas: Šviesa, 1992.

Kristijonas Donelaitis. Raštai, Vilnius: Vaga, 1977.

Kuolys, Darius. Laimei – Donelaitis. Bernardinai.lt, 2014. Sausio 1 d.

Mažeikis, Gintautas. 2014-ieji: K. Donelaičio metai, tuštybės gamyba ir smėlio audros. Kaunodiena.lt, 2014. Sausio 3 d.

Musteikis, Antanas. Thomsono „The Seasons“ ir Donelaičio „Metai“. Egzodo Donelaitis. Lietuvių išeivių tekstai apie Kristijoną Donelaitį, Vilnius: Aidai, 2001.

Stankevičius, Rimvydas. Kristijonas Donelaitis ir aš. Rašytojai.lt (Lietuvos rašytojų sąjunga).

Tamošaitis, Regimantas. Donelaitis kaip duona. Rašytojai.lt (Lietuvos rašytojų sąjunga).

Vaizdo ir garso įrašai

Aktorius Rolandas Kazlas skaito „Metų“ ištraukas.

Įrašai LRT archyve.

Muzikos grupė „Liūdni slibinai“. ­„Pavasario linksmybės“ (daina).

Trumpametražis filmas „Donelaitis tarp mūsų“ (rež. Goda Žukauskaitė).

Apie rašybą

Kas yra rašyba?

Raštas – kalbos žymėjimo tam tikrais rašmenimis būdas. Jis yra ir kiekvienos kalbos tapatybės dalis, nes iš rašmenų galime atpažinti, kokia kalba parašytas tekstas. Be to, rašmenys kiekvienoje kalboje sudaro savitą sistemą – rašybą, t. y. sutartines taisykles, kad skirtingų žmonių užrašyta kalba būtų visiems ją vartojantiems suprantama.

Lietuvių kalbos rašyba pradėjo klostytis 16 a. ir buvo nuolat tobulinama. Jos raida neatsiejama nuo bendrinės lietuvių kalbos kūrimosi istorijos. O bendrinė lietuvių kalba, palyginti su kai kurių kitų kalbų bendrinėmis atmainomis, yra dar gana jauna.

Lietuvių kalbos rašybos principai

Lietuvių kalbos rašyba daugiausia yra fonetinė: kaip tariame (girdime), ypač balsius, taip rašome. Skirtingus garsus, atitinka skirtingi rašto ženklai. Todėl lietuvių kalbos žodynuose, išskyrus specialų tarties žodyną, nėra reikalo atskirai nurodyti tarimą, kaip kad yra kai kuriose kitose kalbose. Tačiau dėl nemažos kalbėjimo (tarties) įvairovės, kuri susiklostė dėl Lietuvoje gyvuojančių tarmių ir šnektų, taip pat kitų kalbų įtakos, lietuviškai kalbėdami ne visi vienodai ištaria tuos pačius žodžius. Lietuvių kalbos rašyba pagrįsta bendrinės lietuvių kalbos, t. y. sunormintos atmainos, tartimi.

Be fonetinio (garsų atitikimo) principo, lietuvių kalbos rašyba paremta ir morfologiniu principu: tos pačios žodžių morfemos rašomos vienodai, nors dėl garsų poveikio vienų kitiems jas turintys giminiški žodžiai gali būti tariami kiek skirtingai, pvz., augti {tariame [aukti]) ir užaugo.

Kartais rašybai taikomas tradicinis (istorinis) principas, pvz., nosinės ą, ę, į, ų rodo, kad jomis užrašomi ilgieji balsiai yra kilę iš dvigarsių an, en, in, un.

Kodėl reikia mokytis rašybos?

Bendras raštas ir rašyba ne tik suartina ta pačia kalba (nors kartais skirtingomis jos atmainomis) kalbančius žmones, bet ir leidžia naudotis anksčiau sukurtu rašytiniu palikimu ir šitaip perimti tautos sukauptą istorinę, kultūrinę, dorovinę patirtį ar, paprasčiau tariant, gyvenimo išmintį. Tik raštingas žmogus gali visavertiškai įsitraukti į valstybės, visuomenės gyvenimą, darbą ir kūrybą.

Rašybos taisyklių paprastai išmokstama mokykloje, o kai rašybos sistema būna perprasta, rašybos įgūdžiai sutvirtėja, automatizuojasi ir tokie išlieka visą gyvenimą.

Prasidėjus visuotinei skaitmenizacijai, elektroninio bendravimo priemonės (elektroninis paštas, mobilieji telefonai, interneto forumai ir t. t.) buvo daugiausia pritaikytos tik anglų kalbai ir keldavo sunkumų rašyti lietuviškais rašmenimis. Todėl per pastaruosius 10–15 metų lietuviškojoje elektroninėje terpėje susidarė klaidingi „šveplo“ rašymo įgūdžiai, pastebimai pradėjo menkti ne tik mokinių, bet ir gerokai seniau mokyklas baigusių žmonių raštingumas.

Tobulėjant informacinėms technologijoms, techninių kiūčių rašyti su visais lietuviškais ženklais nebeliko (tereikia tinkamai pasirinkti savo elektroninio rašymo įrankius), tačiau seni įpročiai nedingo. Tik nuolatinis pasiryžimas rašyti visur vartojant lietuviškus rašto ženklus gali grąžinti elektroninei terpei lietuviškumą ir palaikyti taisyklingo rašymo įgūdžius, kurie būtini ne tik profesinėje veikloje.

Kuo ydingas „šveplasis“ raštas?

Kartais svarstoma, kad galima rašyti bet kaip, svarbu susikalbėti ir būti suprastam. „Šveplasis“ raštas esą tam visai netrukdo. Bet žvilgterkime: lietuvių kalboje skirtingi garsai dažnai skiria žodžių reikšmes ar žodžių formas. Jeigu skirtingus garsus užrašysime tuo pačiu ženklu, nesusipratimų neišvengsime, nes kontekstas ne visada pagelbės.

Antai „švepluoju“ raštu parašius saugokis seseliu galima perkaityti ir seselių, ir šešėlių. O ką reiškia ji tikrai pasius – ar kalbama apie siuvimą (pasiūs), ar apie pasiutimą (pasius), ar apie siuntimą (pasiųs)? Kaip suprasti užrašytą klausimą Kur mano sunus? – ar turimas galvoje vienas sūnus, ar keli sūnūs? O jeigu gaunate „šveplą“ dalykinį laišką, kurį pasirašo, tarkim, jums nepažįstama Cicirgzdyte, ir turite jai skambinti, kaip ištarsite jos pavardę?

Kokie didžiausi lietuvių kalbos rašybos sunkumai?

Bendrinė tartis retam kuriam yra gimtoji, nuo mažens girdima namie. Be to, visi esame daugiau ar mažiau veikiami nebendrinių lietuvių kalbos atmainų. Todėl bendrinės tarties, kaip ir rašto, reikia specialiai mokytis. Galime džiaugtis, kad garsinis bendrinės lietuvių kalbos pavidalas su užrašytuoju beveik sutampa, todėl perprasti lietuvių kalbos rašybą nėra sunku. Tereikia išmokti rašybos taisykles ir nuolat praktikuotis, kol susidarys reikiami įgūdžiai.

Kas sunkiausia, mokantis lietuvių kalbos rašybos ir kaip tuos sunkumus įveikti, aprašyta kiekvienos žaidimo užduoties pagalbos puslapyje APIE UŽDUOTĮ. Rašant dažniausiai kyla tokių klausimų:

      •   kada rašyti ilguosius, kada trumpuosius balsius (u ir ū; i ir y)?
      •   kaip atskirti, kada rašyti e, ė arba ie; o ar uo?
      •   kada rašyti nosines balses žodžių priešdėliuose, šaknyse ir galūnėse?
      •   kaip išvengti supanašėjusių dėl tarimo priebalsių rašybos klaidų?
      •   kada rašyti e, kada ia, jeigu tariama vienodai?
      •   kada reikia rašyti priebalsį j, o kada nereikia?

Kas gali padėti mokytis taisyklingos rašybos?

Įsidėmėkite šiuos patarimus (daugiau jų rasite žaidimo užduočių pagalboje):

1) skaitykite knygas: atmintyje savaime liks taisyklingai užrašytų žodžių vaizdas, taip pat gausės žodžių ir jų reikšmių atsargos;

2) mokykitės taisyklingos bendrinės tarties: pasidomėkite, kokių mokymo priemonių – skaitmeninių plokštelių, internetinių įrankių yra sukurta;

3) mokykitės lietuvių kalbos gramatikos: žodžių ir jų formų darybos bei kaitybos, kad galėtumėte nustatyti giminiškus žodžius, atpažinti jų formas ir tinkamai pritaikyti rašybos taisykles;

4) tvirtinkite rašybos įgūdžius: rašykite diktantus, internete ir telefonuose nepasiduokite madoms rašyti be lietuviškų ženklų.

 

Literatūra

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. Stasys Keinys. 3-ias elektroni­nis leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011.

Kadžytė-Kuzavinienė, Liuda. Rašyba mokykloje. Kaunas: Šviesa, 1997.

Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė Kazys Morkūnas, redagavo Vytautas Ambrazas. 2-as patikslintas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008.

Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. Parengė Nijolė Sližienė (Rašyba), Adelė Valeckienė (Skyryba). – Vilnius: Mokslas, 1992.

Lietuvių kalbos žinynas. Sudarė Pranas Kniūkšta. Kaunas: Šviesa; 1 leidimas – 1998, 5 leidimas – 2008.

Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. Sudarė Pranas Kniūkšta, Antanas Lyberis. Kaunas: Šviesa; 1 leidimas – 1983, 12 leidimas – 2007.

Ružė, Albertas. Lietuvių kalbos rašyba. Kaunas: AESTI, 1997.

Šukys, Jonas. Kalbos kultūra visiems. Kaunas: Šviesa, 2003.

Vasiliauskienė, Virginija. Probleminiai lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos aspektai. Vilnius: Homo liber, 2002.

Taisyklių sąvadas

Turinys

I. BALSIŲ IR DVIBALSIŲ RAŠYBA

Taisyklių objektas Užduotys Lygiai Taisyklės
Painiojamų balsių ir dvibalsių rašyba: 1. Kelių policija  
e–ė I Balsiai, dvibalsiai (1–2)
o–uo II Balsiai, dvibalsiai (3–6)
e–ie–ei III Balsiai, dvibalsiai (7)
Ilgosios ir trumposios balsės i–y, u–ū: 4. Chorų konkursas  
pagrindinėse ir iš jų padarytose veiksmažodžių formose I Balsiai, dvibalsiai (8–9)
būsimojo laiko formose II Balsiai, dvibalsiai (10)
veiksmažodinės kilmės daiktavardžių šaknyse III Balsiai, dvibalsiai (11–12)
Balsių e ir ia rašyba: 5. Jūros šventė  
linksniuojamų žodžių galūnėse I Balsiai, dvibalsiai (13–15)
veiksmažodžių ir jų formų galūnėse II Balsiai, dvibalsiai (16–17)
žodžių šaknyse, priesagose, sudurtiniuose žodžiuose ir kt. III Balsiai, dvibalsiai (18)

II. NOSINIŲ BALSIŲ RAŠYBA

Taisyklės objektas Užduotis Lygis Taisyklė
Nosinės raidės žodžių galūnėse: 2. Biblioteka  
vns. galininke ir dgs. kilmininke I Nosinės balsės (1)
įvardžiuotinių žodžių galūnėse II Nosinės balsės (2)
veiksmažodžių formose (tariamoji nuosaka; dalyviai) III Nosinės balsės (3–4)
Nosinės raidės žodžių šaknyse ir priešdėliuose: 7. Traukinys

 

ą, ę, į giminiškų žodžių šaknyse I Nosinės balsės (5–6)
ą, ę daiktavardžių šaknyse ir priešdėliuose į-, są- II Nosinės balsės (7–9)
ą, ę, į, ų veiksmažodžių ir jų vedinių šaknyse III Nosinės balsės (10–11)

III. PRIEBALSIŲ RAŠYBA

Taisyklės objektas Užduotis Lygis Taisyklė
Priebalsių supanašėjimas: 3. Šernų baidyklė  
k, p, t, s, š suskardėjimas ir g, b, d, z, ž suduslėjimas I Priebalsiai (1)
s, z, ž prieš č, dž II Priebalsiai (2)
veiksmažodžių formose III Priebalsiai (3–6)
Priebalsė j: 6. Laikrodžių muziejus  
lietuviškuose žodžiuose I Priebalsės j rašyba (1–4)
nelietuviškuose žodžiuose tarp i ir kitų balsių II Priebalsės j rašyba (5)
prieš savas ir skolintas priesagas III Priebalsės j rašyba (6)
Tekstai diktantams
Įvadinė istorija
1. Tolminkiemio klebonija

Vieną skaistų 1765 metų pavasario rytą vaikščiojo Kristijonas Donelaitis po savo kleboniją. Bet nedžiugino jo nei danguje besišypsanti saulė, nei sode švilpaujantys varnėnai. Neglostė akies jo paties statyta mūrinė bažnyčia nei čia pat, Šventainės upelyje, besiturškiančios antys ir besikalanti iš žemės gaivi žaluma. Klebonijos ūkio reikalų ir teismų dėl žemės išvargintas, Donelaitis jautėsi prislėgtas ir nelaimingas. Atsiduso, atsisėdo prie saulėj įšilusio akmens, burbtelėjo kažką po nosim ir nepajuto, kaip užsnūdo...

Atsibunda... ir savo akimis netiki.

2. Europos parkas

Dairosi Donelaitis aplinkui. Saulė šelmiškai danguj šypsosi, varnėnai įžūliai švilpauja. Bet kažkas ne taip, nesava.

Atsistojo, žiūri – ant akmens užrašyta:

GEOGRAFINIS EUROPOS CENTRAS

„Aha, vadinasi, esu pačiam Europos vidury! O kurioj gi čia pusėj mano Tolminkiemis?“ – žvalgosi jis.

Išgirdęs netoliese kažką ūžiant, ėmė eiti garso pusėn ir, išlindęs iš miško, pamatė platų tiesų kelią.

Tik ūžt kažkas pro šalį. Ir vėl – tik ūžt spalvotos vežyklės. Kad lekia! Į vieną pusę, į kitą.

„Na ir įkliuvau, – diegteli Donelaičiui širdį. – Ką gi dabar daryti?“

Staiga jis prisiminė žynių žynį Lizdeiką, kuris yra jam padėjęs iš bėdos išsikapstyti, ir mintimis ėmė šauktis jo pagalbos.

3. Žynys Lizdeika

Lizdeika staiga  pajunta, kad jį kažkas šaukia, ir pagalvoja: „Negi vėl tas patrakėlis Tadas Blinda į bėdas įklimpo? Ką tik Mikas jį padoriai kirčiuoti išmokė. O kas dabar?“

Bet, pasirodo, čia ne Blinda. Pagalbos šauksmas atlėkė iš Mažosios Lietuvos poeto Kristijono Donelaičio.

Lizdeika, išklausęs Donelaičio skundą, kad šis atsidūręs nei šen, nei ten, lyg Europos vidury, sako:

– Ir koksai galas ten tave nešė? Negaliu pats į tuos laikus eiti, bet lukterk, atsiųsiu tau į pagalbą  sumanų vaikį Miką.

Paskui kiek pagalvojęs mįslingai pridūrė:

– Ar tik nebus čia Teofilio Ruigio darbeliai? Regis, sumanė jis, teismų sprendimais nepatenkintas, tave pradanginti, kad jam dalis bažnyčios ir valstiečių žemės pagaliau atitektų. Pažiūrėsiu, kas mano knygoj parašyta. Na štai:

Teofilis Ruigys paprašė piktos žiniuonės, kad toji užkerėtų mėgstamą Donelaičio akmenį prie Šventainės upelio: kai tik prie jo atsisės ir ištars: ......,  amžiams pradings kitapus Laiko vartų. Atgal sugrįžti galės tik tada, kai antrąkart prie to paties akmens atsisės ir vėl ištars .... . O tai reiškia – niekada!

– Bet negaliu įskaityti, ką ištars, – atsiduso Lizdeika. – Kaip tyčia toj vietoj rašalo pritiškę...

4. Mikas

Mikas, visas įšilęs, taikėsi dar kartą mesti kamuolį į krepšį, tik pajuto, kad jį šaukiasi pats žynys Lizdeika.

Pasakęs, kad vėl reikia pagalbos, dabar jau Kristijonui Donelaičiui, Lizdeika, kaip ir prieš kelionę pas Blindą, įdavė Mikui maišelį stebuklingų riešutų ir perspėjo:

– Saugok šiuos riešutus. Jie suteiks jėgų ir išminties, o jeigu įveiksi visas kliūtis, jų kevalas skils ir į nieką pavers Ruigio žiniuonės užkeikimą. Bet įsidėmėk: kad riešutai neprarastų galios, saugokitės su Donelaičiu šešėlių! Juose žiniuonės kerai sustiprėja.

Tada Lizdeika paaiškino Mikui, kur ieškoti Donelaičio, ir jie atsisveikino.

Mikas susirūpino: žūtbūt reikia Donelaitį grąžinti namo, į Tolminkiemį, kad nepragaištų pradėti jo darbai.

5. Žinutė

Pasikalbėjus su Lizdeika, Donelaičiui net kakta išrasojo. Kyšt ranką į kišenę skepetos prakaitui nusibraukti ir užčiuopė kažkokią metalinę plokštelę. Išsitraukia, žiūri – ir vėl nieko nesupranta:

Saugokis seseliu!

As tj busiu. Mikas ; )

„Būtų panašu į Miko žinią. Bet ką ji galėtų reikšti? Ir kokių seselių turėčiau saugotis?“ – ėmė spėlioti jis.

6. Vežyklė

Donelaičiui pakelėj bemindžikuojant ir dairantis Miko, sustoja viena blizganti vežyklė. Atsidaro durelės ir iš vidaus jaunikaitis šūkteli: „Sėsk, tėvuk, pavešiu!“

„Turbūt čia ir bus Mikas“, –  pamanė Donelaitis ir įsiropštė į tą mažą kambariuką.

Durelės  pokšt, vežyklė ūžt ir lekia.

– Tai Mikas būsi? – klausia Donelaitis.

– Kad ne, – aš Merčiukas.

Nespėjo jis išklausinėti Donelaičio, kur šis keliaująs, o čia tik braukšt kelių policija ir stabdo automobilį.

1 užduotis. Kelių policija (balandis)

– Kelių patruliai Krizas ir Gryta, – prisistatė policininkai.

– Kodėl važiuojate neprisisegęs saugos diržo? – kreipėsi Krizas į Donelaitį.

Šis nustebo:

– Ėgi kas čia per daiktas?

Na ir pasitaikyk šitaip! Donelaitis neturėjo nė už ką baudos susimokėti, tai kelių patruliai jį pasisodino į savo automobilį ir nusivežė į Vilniaus policijos nuovadą.

Laimė, čia jau laukė Mikas. Donelaitis apsidžiaugė, jį pamatęs, ir sako:

– Ne savo valia čia atsidūriau, bet Lizdeika žadėjo, kad padėsi man parkeliauti namo, į Tolminkiemį.

– Gerai, – sako Mikas. – Nuo Vilniaus toloka, bet ką nors sugalvosim. Tik pirmiau reikia, kad mus iš nuovados paleistų.

Vos pradėjo Mikas aiškinti policininkams, kad prieš juos – garsus poetas, o Krizas apsidžiaugė ir sako:

- Tai gal galėtumėt man pagelbėti? Po savaitės turėsiu atlikti valstybinės lietuvių kalbos testą ir gal pavyks gauti paaukštinimą tarnyboje. Bet kiek treniruojuosi, nelengvai man sekasi.

– Jei tik tiek, – kimbam į darbą, – tarė Mikas.

2 užduotis. Biblioteka (gegužė)

Išsilaisvinus iš nuovados, Mikui galvoje jau brendo planas, kaip sugrąžinti Donelaitį namo. Pirmiausia reikia žemėlapio! Ir ne bet kokio, o senovinio, kad būtų aišku, kurgi tas Tolminkiemis.

O senų žemėlapių būna…

Taip! Mikas prisiminė – mokytoja kartą jų klasę buvo nusivedusi apžiūrėti senųjų Vilniaus universiteto rūmų. O ten yra biblioteka, kur daugybė senų knygų ir žemėlapių.

Mikas su Donelaičiu nusigauna į universitetą. Kieme prie centrinių rūmų, prisibijodamas, ką pamanys Donelaitis, nedrąsiai parodo jam jo paties paminklą. Laimė, iš tolo Donelaitis neįžiūri, kokios datos ten parašytos. Keliauti laike – rizikinga...

Pro sunkias duris patekę į rūmus, keliautojai ieško bibliotekos. Juos sustabdo bibliotekininkė Katryna ir paprašo skaitytojo pažymėjimų. O iš kur jie turės?

Bet Katrynos būta sukalbamos. Sužinojusi, ko šiems keistuoliams reikia, ji pirmiausia duoda užduotį:

– Sutvarkykite štai tas skaitytojų grąžintas knygas ir tada galėsite apžiūrėti žemėlapius.

Knygas tvarkyti reikėjo atidžiai. Biblioteka kompiuterizuota, o knygos turi savo kodus ir vietas lentynose. Netiksliai pataikysi – signalizacija netylės.

Mikas dar žvilgtelėjo į Katryną. Ji pasiėmusi knygą atsisėdo prie savo stalelio. Tai buvo...

3 užduotis. Šernų baidyklė (birželis)

Gavę iš bibliotekininkės senovinį žemėlapį, Mikas su Donelaičiu nusibraižo kelionės planą. Pirmiausia reikia nusigauti į Žaslius, kur gyvena Miko seneliai.

Atsisveikinę su bibliotekininke, jie nuvažiuoja į autobusų stotį, sėda į autobusą, ant kurio užrašyta: VILNIUS–ŽASLIAI.

O po šilto pavasario seneliai jau kasa ankstyvąsias bulves. Ir du talkininkai pačiu laiku.

Tik bėda: pajutę šviežių bulvių kvapą, naktį šernai gerokai pamažino derlių. Reikia gelbėti, kas liko.

Donelaitis imasi meistrauti šernų baidyklę. Nusileidus saulei ir pranykus visiems šešėliams, abu su Miku pasislepia bulvių lauko pakrašty ir laukia šernų. Rūpi išbandyti, ar gerai veikia baidyklių mechanizmas.

Donelaitis, kad neprailgtų, kažką sau po nosimi murma. Mikas spėja nugirsti:

– O šernai, miške bekriuksėdami, to ir telaukė ir, sutemus visai, tuoj į pamiškę traukė...

4 užduotis. Chorų konkursas (liepa)

Bulvių derlius sudorotas. Nuo Žaslių pasienis čia pat, o už sienos ir Tolminkiemis nelabai toli. Donelaitis su Miku sėda į traukinį.

Pasieniečiai tikrina vizas, bet mūsų keleiviai jų neturi, ir ką gi – Kybartuose tenka išlipti.

Begalvodami, ką daryti, kavinėje jie susipažįsta su Bleberiu, kuris pasirodo besąs vairuotojas ir netrukus veš Kybartų mokinius į Kauną, į chorų konkursą. Donelaitis, praradęs viltį šiandien pasiekti namus, su Miku nutaria keliauti kartu.

Į Kauną suvažiavo daugybė chorų iš Lietuvos ir kaimynių šalių. Bet čia paaiškėjo, kad apsirgo Anykščių mokinių choro dirigentas. Mokiniai nuliūdę – negi, šitiek dirbus, teks važiuoti namo it musę kandus?

Donelaičiui sublizga akys. Ką ką, o jau su choru tvarkytis tai jis moka! Apsiėmęs padirbėti su Anykščių choristais, pradeda repeticijas. Iškart paaiškėja, kad ne visi mokiniai gerai taria ilguosius ir trumpuosius balsius. O dainuojant jie turi būti aiškiai girdimi! Donelaitis kantriai, bet griežtai imasi mokyti choristus, kuo skiriasi žodžiai lupa ir lūpa, tiko ir tyko. Kas nepasistengs, turės per konkursą sėdėti žiūrovų salėje!

5 užduotis. Jūros šventė (rugpjūtis)

Anykštėnai, Donelaičio vadovaujami, pasistengė, ir ne veltui. Antra vieta chorų konkurse – visai neblogai! Ir apdovanojimas puikus – ekskursija į Klaipėdą, į Jūros šventę. Negi Donelaitis su Miku jos atsisakys?

Klaipėdoje skamba muzika, ūžia atrakcionai, pakrantėje plūduriuoja dailūs, įvairiaspalvėmis vėliavėlėmis išpuošti laiveliai... Atvykėlius apsupa šventiškas šurmulys, nosį kutena gaivus nuo jūros dvelkiantis vėjelis. Akinamai švyti baltos burės jūroje, ir akimirką Donelaitis net pamiršta, kad turi grįžti į Tolminkiemį.

Miką traukia burlaivių lenktynės. Paaiškėja, kad visi, kas tik nori, gali jose dalyvauti! Donelaičio ilgai kalbinti nereikėjo...

6 užduotis. Laikrodžių muziejus (rugsėjis)

Bevaikštant po Klaipėdą, Donelaičio akys užkliūva už dailaus plakato su laikrodžiais. Mikas paaiškina, kad tai kvietimas apsilankyti vieninteliame Lietuvoje Klaipėdos laikrodžių muziejuje.

Laikrodžiai... Donelaitis ne vieną jų yra sumeistravęs. Kaip smalsu būtų po tą muziejų pasidairyti!

Abu ten ir patraukia. Pamatęs, kad svečiai labai susidomėję, direktorius Pričkus nusiveda juos į muziejaus dirbtuves. Čia kai kurie senoviniai laikrodžiai tyli – jau pavargę nuo metų naštos.

Donelaičiui rankos niežti juos pakrapštyti – o gal pavyktų bent keletą prakalbinti?

Direktorius, iš pradžių nelabai pasitikėdamas, vis dėlto leidžia Donelaičiui pabandyti.

7 užduotis. Traukinyje (spalis)

Po šitiekos įspūdžių Donelaitis pasijunta kiek pavargęs. Jis nori parašyti laišką žmonai Onai Reginai į Tolminkiemį – visada jai rašydavo, jei tik kur toliau nuo namų būdavo iškeliavęs. Kaži kaip ji ten laikosi? Nė nenujaučia, kur jis pateko ir kiek visko prisikaupė! Reikėtų rasti kokią ramią vietelę, kad galėtų susikaupti ir išlieti jausmus popieriaus lape.

Mikas prisimena, kad nelabai toli už Klaipėdos – Kretingoje – yra  vienuolynas. Gal Donelaičiui ten patiktų? Abu sėda į traukinį.

Traukinyje Donelaitis užsimano ko nors atsigerti. Mikas nueina ieškoti traukinio palydovės, netrukus grįžta su mineralinio vandens buteliu, bet Donelaičio vieta... tuščia!

Mikas puola po traukinį ieškoti Donelaičio.

8 užduotis. Vienuolyne (lapkritis)

Vienuoliai svetingai priima Donelaitį su Miku.

Vakarėjant, paprašęs vienuolių vyriausiojo, vardu Selmas, popieriaus ir rašalo su plunksna, Donelaitis užsidaro tykiame kambarėlyje ir pradeda rašyti žmonai Onai Reginai laišką: „O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia...“.

Bet susikaupti sunku... Už lango šmėkšteli šikšnosparnis. Vis labiau temsta, ir netrukus į kambarėlį žvilgteli mėnulio pilnatis. Donelaitis pajunta bešiurpstąs nuo vienuolyno sienų vėsos.

Ūmai, įsipynusi į mėnulio šviesą, prie lango pasirodo Teofilio Ruigio dvasia. Donelaitis bemat jį atpažįsta. Ruigys nori žūtbūt sutrukdyti savo kaimynui grįžti namo ir, žiniuonės padedamas, atsivijo jį per laiko vartus.

– Laimėsi, – tavo laimė, – sako Ruigys. – Pralaimėsi, tamsūs šešėliai užklos tavo gyvenimą, ir namo negrįši.

Ir pažeria ant stalo domino kauliukų saują.

Mikas miega, pagalbos nėra iš kur tikėtis...

9 užduotis. Teatre (gruodis)

Ieškodamas susikaupimo, vienuolyne viešėjo ir aktorius Diksas.Susipažinęs su Donelaičiu ir Miku, pakvietė juos į Panevėžį, į teatrą.  Ten kuriamas  spektaklis, kurį tiesiog būtina pamatyti!

Nors ir nukrypusiems nuo savo kelio, Donelaičiui ir Mikui kažkas pakuždėjo, kad  šios progos praleisti nevalia.

Atvažiavę į Panevėžį, jie pateko tiesiai į repeticiją. Diksas užlipo į sceną, bet netrukus pasigirdo piktas režisieriaus Lauro balsas:

– Įsijausk pagaliau! Tu turi vaidinti orų ir savo darbui atsidavusį žmogų. Iki premjeros mėnuo, o vaidmuo kaip pakibęs, taip pakibęs. Jei nežinai, kas yra orus žmogus, štai žvilgterk į tą keistokai apsirengusį poną.

Režisierius rodė į Donelaitį. Netrukus pats priėjo susipažinti ir paklausė, kaip jie čia atsidūrė.

Ir ką gi? Režisierius kūrė spektaklį... „Donelaitis“. Ar gali būti kas paprasčiau, negu vaidinti save?

Kol Donelaitis repetavo, Mikas nesėdėjo rankų sudėjęs. Jis padėjo šviesos operatoriui Dočiui (kuris, atvirai tariant, buvo gerokai pavėpęs), tvarkyti scenos apšvietimą. Reikėjo stengtis, kad Donelaitis neatsidurtų šešėlyje. Be to, Mikas gavo vaidinti piemenėlį, Šventainės pakrantėse aveles beganantį.

10 užduotis. Tolminkiemis (sausis)

Ir štai spektaklio premjera. Mikas susikaupęs prie šviesų pulto, nes Dočys, kad jį galas, vėluoja. Artėja laikas, kai Mikui reikės vaidinti piemenėlį. Vos tik pasirodžius Dočiui, Mikas paknopstom puola į užkulisius, o iš ten – į sceną. Dar pačiu laiku.

Donelaitis panašų kaip kadaise pavasario rytą sėdi atsirėmęs į akmenį ir, pamatęs atlekiant Miką su riešutų maišeliu, visai ne pagal režisieriaus sumanymą ištaria: „Stui!“

Scenoje pasigirsta baisus bildesys. Šviesos operatorius Dočys iš netikėtumo nuspaudžia ne tą mygtuką, ir scena paskęsta tamsoje.

Vėl įsižiebus šviesai, žiūrovai aikteli: Donelaitis su piemenėliu dingo kaip į vandenį. Ne vienas pagalvoja: „Neblogai sumanyta!“

O Donelaitis atsiduria... na žinoma, kur kitur, jei ne Tolminkiemyje, prie Šventainės akmens. Nustebęs jis apsidairo: betgi čia žiema! Kyšteli rankas į kišenes – ne juokas toks šaltis!  – ir bemat išsitraukia telefoną.

Kol jis nedingo, puola rašyti visiems žinutes – Mikui, bibliotekininkei, muziejaus direktoriui, choristams, vienuoliams, režisieriui... O kad nebūtų nesusipratimų, rašo tik lietuviškomis raidėmis.

Pabaigos istorija
1. Žiema Tolminkiemyje

Mikas džiaugėsi, kad padėjo Donelaičiui grįžti į Tolminkiemį. Atrišęs riešutų maišelį, rado jame saują puikiausių išgliaudytų riešutų.

O Donelaitis pasijuto atjaunėjęs, kupinas jėgų ir sako Mikui:

– Žinai, jaučiu, kad noriu rašyti. Imsiu ir sukursiu pasakojimą. Apie kelionę. Amžiną kelionę laiko ratu... Tik kaip jį reikės pavadinti?

2. Įrašas burtų knygoje

Lizdeika buvo patenkintas Miko sumanumu. Grąžino jį per laiko vartus namo, o tada, atsivertęs savo burtų knygą, dviejose vietose, kur buvo pritiškę rašalo, paraštėje įrašė: „Stui!“. Dėl visa ko, jeigu kartais kada prireiktų.

Loading…
[Close]

Į žodynėlį abėcėlės tvarka sudėti žodžiai, kurių rašybos mokoma žaidime. Taip pat nurodytos pagrindinės jų formos.

Suabejojus galima pasitikrinti, kaip koks žodis rašomas. Jeigu pasiryžote mokytis nuosekliai, galite kasdien iš eilės perskaityti po grupelę žodžių, stengdamiesi įsidėmėti jų rašybą. Mokytojai gali užduoti mokiniams sugalvoti sakinių su pasirinktais iš žodynėlio žodžiais (įvairiomis jų formomis) ir juos užrašyti.

Įveskite ieškomą žodį:




abėcėlė
abejonė
abiturientas, abiturientė
abu, abi
ačiū
agentas, agentė
aikštelė
akiniai
akiratis
akylas, akyla
akvariumas
alėja
aliejinis, aliejinė
alkūnė
altruistiškas, altruistiška
altruizmas
amžius
anądien
anąkart
ančiasnapis
ankštas, ankšta (ankštai, ankščiau)
ankstesnis, ankstesnė
ankštis
ankstus, anksti (anksti, anksčiau)
antibiotikai
antplūdis
antradienis
antras, antra
apavas
apdangstyti (apdangsto, apdangstė)
apdraskyti (apdrasko, apdraskė)
apgauti (apgauna, apgavo)
apgraužti (apgraužia, apgraužė)
apgrėbstyti (apgrėbsto, apgrėbstė)
apgręžti (apgręžia, apgręžė)
apgriūti (apgriūva [apgriūna], apgriuvo)
apibrėžti (apibrėžia, apibrėžė)
apibrėžtis
apibūdinimas
apie
apiplėšimas
apykaklė
apynasris
apyrankė
apysunkis, apysunkė
apkirpti (apkerpa, apkirpo)
aplinka
aplinkkelis
aplinkui
aplūžinėti (aplūžinėja, aplūžinėjo)
aplūžti (aplūžta, aplūžo)
aprašymas
apsidrabstyti (apsidrabsto, apsidrabstė)
apsigręžti (apsigręžia, apsigręžė)
apsisukti (apsisuka, apsisuko)
apsitaškyti (apsitaško, apsitaškė)
apsižiūrėti (apsižiūri, apsižiūrėjo)
apskaičiuoti (apskaičiuoja, apskaičiavo)
apšmeižti (apšmeižia, apšmeižė)
apstus, apsti (apsčiai, apsčiau)
apsvarstyti (apsvarsto, apsvarstė)
aptikti (aptinka, aptiko)
aptingti (aptingsta, aptingo)
apvožti (apvožia, apvožė)
archaizmas
archajiškas, archajiška
archeologija
artimas, artima
aš
ašara
ašarotas, ašarota
asilas
asiliukas
asla
asociacija
asocialus, asociali
asociatyvus, asociatyvi
asocijuotis (asocijuojasi, asocijavosi)
ąsotėlis
ąsotis
aštrus, aštri
aštuoniolika
aštuonioliktas, aštuoniolikta
ateizmas
atgalinis, atgalinė
atgrasyti (atgraso, atgrasė)
atgrasus, atgrasi
atidžiai
atimti (atima, atėmė)
atkampus, atkampi
atmosfera
atodūsis
atogrąža
atostogos
atpūsti (atpučia, atpūtė)
atrakcionas
atsakymas
atsibastyti (atsibasto, atsibastė)
atsibosti (atsibosta, atsibodo)
atsidurti (atsiduria, atsidūrė)
atsidusti (atsidūsta, atsiduso)
atsigerti (atsigeria, atsigėrė)
atsiglėbesčiuoti (atsiglėbesčiuoja, atsiglėbesčiavo)
atsigręžti (atsigręžia, atsigręžė)
atsikratyti (atsikrato, atsikratė)
atsilikti (atsilieka, atsiliko)
atšilimas
atšilti (atšyla, atšilo)
atsipūsti (atsipučia, atsipūtė)
atsiremti (atsiremia, atsirėmė)
atsitūpti (atsitupia, atsitūpė)
atsiųsti (atsiunčia, atsiuntė)
atšniokšti (atšniokščia, atšniokštė)
atstumti (atstumia, atstūmė)
atšuoliuoti (atšuoliuoja, atšuoliavo)
atvažiuoti (atvažiuoja, atvažiavo)
atvejis
atvėsti (atvėsta, atvėso)
atviras, atvira
atvykėlis, atvykėlė
atvykti (atvyksta, atvyko)
audiencija
audimas
augti (auga, augo)
aukotis (aukojasi, aukojosi)
auksaspalvis, auksaspalvė
aukščiausias, aukščiausia
aukštas, aukšta (aukštai, aukščiau)
aukštaūgis, aukštaūgė
aviacija
avietė
avis
aviža
ąžuolas
ąžuoliukas
baigiamasis, baigiamoji
baigti (baigia, baigė)
baigtis (baigiasi, baigėsi)
baikštus, baikšti
balionas
balti (bąla, balo)
barti (bara, barė)
barzdyla
barzdotas
baslys
batalionas
batsiuvys
beisbolas
beje
bendras, bendra
bergždžias, bergždžia (bergždžiai)
besotis, besotė
beveik
beždžionė
biblioteka
bijoti (bijo, bijojo)
biliardas
biochemikas, biochemikė
biografija
biologija
birus, biri
bylinėjimasis
bylinėtis (bylinėjasi, bylinėjosi)
byrėti (byra, byrėjo)
bjaurėtis (bjaurisi, bjaurėjosi)
blakstiena
bliūkšti (bliūkšta, bliūško)
braižyti (braižo, braižė)
briliantas
brinkti (brinksta, brinko)
bristi (brenda, brido)
brydė
brūzgynas
būgnas
būklė
bulviakasys, bulviakasė („kas kasa bulves“)
būrelis
burlaivis
burtininkas, burtininkė
būsena
būti (yra [būna] buvo)
būtinai
būtinas, būtina
butukas („nedidelis butas“)
buvimas
čempionas, čempionė
čia
čirenti (čirena, čireno)
čirkšti (čirškia, čirškė)
čiuožykla
čiuožti (čiuožia, čiuožė)
čiuptelėti (čiupteli, čiuptelėjo)
čiurlenti (čiurlena, čiurleno)
daigas
daiktas
dainininkas, dainininkė
dainuoti (dainuoja, dainavo)
dalgis
dalykas
dalyvauti (dalyvauja, dalyvavo)
dangus
darbštuolis, darbštuolė
darbštus, darbšti
daug
daugiaaukštis
daugiakalbis, daugiakalbė
dažyti (dažo, dažė)
debesis (ko? debesies; dgs. debesys)
degalinė
degėsis
degtukas
deivė
deja
dėkui
dėl
dėlionė
dėmesys
derėti (dera, derėjo)
derybos
derlius
dešinė
dešinėj(e)
dėtis (dedasi, dėjosi)
devyneri, devynerios
dėžutė
dialogas
didelis, didelė
didysis, didžioji
didvyris, didvyrė
didžiulis, didžiulė
didžiuotis (didžiuojasi, didžiavosi)
dietologas, dietologė
dievas
diferenciacija
diferencijavimas
dilti (dyla, dilo)
dirbti (dirba, dirbo)
dirsčioti (dirsčioja, dirsčiojo)
dydis
dykynė
dykuma
domėjimasis
dovanėlė
drąsesnis, drąsesnė
draskyti (drasko, draskė)
draskytis (draskosi, draskėsi)
drauge
draugelis
drausti (draudžia, draudė)
drebėjimas
drėkintuvas
drėksti (dreskia, drėskė)
dribsniai
drykstelėti (dryksteli, drykstelėjo)
dryžuotas, dryžuota
drumsti (drumsčia, drumstė)
druska
du
dūgzti (dūzgia, dūzgė)
duktė
dūkti (dūksta, dūko)
dulkti (dulkia, dulkė)
dūmelis
dumti (dumia, dūmė)
duobėtas, duobėta
duona
dūris
durtuvas
dūsauti (dūsauja, dūsavo)
dūžis
dužti (dūžta, dužo)
dviese
dviratininkas, dviratininkė
dviratis
dvylika
dvynukai
džergžti (džeržgia, džeržgė)
džiaugsmas
džiaugsmingai
džiaugtis (džiaugiasi, džiaugėsi)
džiūgauti (džiūgauja, džiūgavo)
džiuginti (džiugina, džiugino)
džiūvėsėlis
džiūvėsis
eglynėlis
egoistiškai
egoizmas
eigulys
eiti (eina, ėjo)
elektrinė
elgesys
elgtis (elgiasi, elgėsi)
esė
esmė
etiketas
eukaliptas
euras
europeizmas
europinis, europinė
evoliucija
evoliucionuoti (evoliucionuoja, evoliucionavo)
ežeras
ežerėlis
fortepijonas
gabaliukas
gaišti (gaišta, gaišo)
galąstuvas
galėti (gali, galėjo)
galvijas
galvosūkis
gamta
garbanotas, garbanota
garsus, garsi
garuoti (garuoja, garavo)
gausus, gausi
gegužė
gelbėjimas
gėlė
gėlėtas, gėlėta
gėlimas
gelti (gelia, gėlė)
geluonis
genialus, geniali
geras, gera (gerai, geriau)
gėrimas
gėris
gėrybė
gerovė
gertuvė
gerumas
geruoju
gesti (genda, gedo)
gesti (gęsta, geso)
giliavandenis, giliavandenė
gilus, gili (giliai, giliau)
giminaitis, giminaitė
giminė
ginčytis (ginčijasi, ginčijosi)
ginklas
ginti (gina, gynė)
girgžtelėti (gìrgžteli, gìrgžtelėjo)
giria („miškas“)
girti (giria, gyrė)
gylis
gymis
gynimas
gynyba
gyslotis
gyti (gyja, gijo)
gyvenamas, gyvenama
gyvenimas
gyventi (gyvena, gyveno)
gyvuliškas, gyvuliška
gyvulys
gyvūnas
gyvūnėlis
gluosnis
gniaužti (gniaužia, gniaužė)
gniūžtė
gniužulas
grasinimas
graudus, graudi (graudžiai)
graužtukas
grąža
gražbyliauti (gražbyliauja, gražbyliavo)
gražesnis, gražesnė
gražiausias, gražiausia
grąžinti (grąžina, grąžino) („atiduoti atgal“)
gražinti (gražina, gražino) („daryti gražų“)
grąžtelis
gražus, graži
greitaeigis, greitaeigė
greitas, greita (greitai, greičiau)
gręžinys
grietinėlė
grimzti (grimzta, grimzdo)
grįsti (grindžia, grindė)
griūtis
griuvėsiai
grįžtamasis, grįžtamoji
grįžti (grįžta, grįžo)
Grįžulo Ratai
grybautojas, grybautoja
grybštelėti (grybšteli, grybštelėjo)
grūdas
grumtynės
gulėti (guli, gulėjo)
gurgti (gurgia, gurgė)
gurkšnis
herojinis, herojinė
herojiškas, herojiška
higiena
į
įbristi (įbrenda, įbrido)
įbrukti (įbruka, įbruko)
įdaras
idealas
idealistas, idealistė
idealus, ideali
įdegis
idėja
idėjinis, idėjinė
idėjiškai
įdėti (įdeda, įdėjo)
idiotas, idiotė
įdomus, įdomi (įdomiai)
įdrėksti (įdreskia, įdrėskė)
įdūkti (įdūksta, įdūko)
ieškiklis
ieškinys
ieškoti (ieško, ieškojo)
ieškotojas, ieškotoja
iešmas
ietigalis
ieva
įgimtas, įgimta
įgyti (įgyja, įgijo)
įgristi (įgrysta, įgriso)
įgriuva
įgūdis
įgusti (įgunda, įgudo)
įkišti (įkiša, įkišo)
įkyrus, įkyri
įkristi (įkrinta, įkrito)
įkurtuvės
įkvėpti (įkvepia, įkvėpė)
ilgainiui
ilgas, ilga (ilgai, ilgiau)
ilgyn
įlįsti (įlenda, įlindo)
iliustruoti (iliustruoja, iliustravo)
iliuzionistas, iliuzionistė
įlūžti (įlūžta, įlūžo)
įmisti (įminta, įmito)
imitacija
įmygis
įmygis
imti (ima, ėmė)
imtis (imasi, ėmėsi)
indėlis
inertiškas, inertiška
infliacija
iniciatyva
iniciatorius, iniciatorė
inicijuoti (inicijuoja, inicijavo)
inkaras
inkšti (inkščia, inkštė)
intakas
įpūsti (įpučia, įpūtė)
įrankis
įrašyti (įrašo, įrašė)
įrodinėti (įrodinėja, įrodinėjo)
įrodyti (įrodo, įrodė)
įšalti (įšąla, įšalo)
išbalti (išbąla, išbalo)
išbalti (išbąla, išbalo)
išbarti (išbaria, išbarė)
išbristi (išbrenda, išbrido)
išbūti (išbūna, išbuvo)
išdaigininkas, išdaigininkė
išdidusi, išdidi (išdidžiai)
išdykęs, išdykusi
išdrįsti (išdrįsta, išdrįso)
išdrožti (išdrožia, išdrožė)
išdžiaustyti (išdžiausto, išdžiaustė)
išdžiūti (išdžiūsta [išdžiūna], išdžiūvo)
išeivija
išgąsdinti (išgąsdina, išgąsdino)
išgąstis
išgydyti (išgydo, išgydė)
išgyti (išgyja, išgijo)
išgyventi (išgyvena, išgyveno)
išgręžti (išgręžia, išgręžė)
išgriozti (išgriozdžia, ìšgriozdė)
įsidėti (įsideda, įsidėjo)
įsidrąsinti (įsidrąsina, įsidrąsino)
išieškoti (išieško, išieškojo)
įsikinkyti (įsikinko, įsikinkė)
įsiropšti (įsiropščia, įsiropštė)
įsispirti (įsispiria, įsispyrė)
įsiusti (įsiunta, įsiuto)
įsiūtis
iškasti (iškasa, iškasė)
iškęsti (iškenčia, iškentė)
iškilti (iškyla, iškilo)
iškirsti (iškerta, iškirto)
iškišti (iškiša, iškišo)
iškyla
iškyšulys
išknisti (išknisa, iškniso)
iškrapštyti (iškrapšto, iškrapštė)
iškrėsti (iškrečia, iškrėtė)
išlaikyti (išlaiko, išlaikė)
išlėkti (išlekia, išlėkė)
išlįsti (išlenda, išlindo)
išlošti (išlošia, išlošė)
išmaudyti (išmaudo, išmaudė)
išmesti (išmeta, išmetė)
išmokti (išmoksta, išmoko)
išmušti (išmuša, išmušė)
išnykti (išnyksta, išnyko)
išplaukti (išplaukia, išplaukė)
įspūdingas, įspūdinga
įspūdis
išrinktasis, išrinktoji
išrūgti (išrūgsta, išrūgo)
išsemti (išsemia, išsėmė)
išsiblaškyti (išsiblaško, išsiblaškė)
išsidrėbti (išsidrebia, išsidrėbė)
išsidūkti (išsidūksta, išsidūko)
išsinešdinti (išsinešdina, išsinešdino)
išsiristi (išsirita, išsirito)
išsitiesti (išsitiesia, išsitiesė)
išspausdinti (išspausdina, išspausdino)
išspausti (išspaudžia, išspaudė)
išspręsti (išsprendžia, išsprendė)
ištesėti (ištesi, ištesėjo)
ištirpdyti (ištirpdo, ištirpdė)
ištirti (ištiria, ištyrė)
ištįsėlis, ištįsėlė
ištraukti (ištraukia, ištraukė)
išvartyti (išvarto, išvartė)
išvykti (išvyksta, išvyko)
įtaigus, įtaigi
įtampa
įtūžis
įvairiaspalvis, įvairiaspalvė
įvairovė
įvykdyti (įvykdo, įvykdė)
įžanga
iždas
įžeidimas
įžeisti (įžeidžia, įžeidė)
įžiūrėti (įžiūri, įžiūrėjo)
izoliacija
įžūlus, įžūli
yda
ydingas, ydinga
yla
ypatingas, ypatinga
jau
jaukus, jauki
jaunasis, jaunoji (jaunieji)
jaustis (jaučiasi, jautėsi)
jėga
jie
jiedu
Jiesia
Jieznas
jis, ji
jojikas, jojikė
jubiliejinis, jubiliejinė
juodaplaukis, juodaplaukė
juodas, juoda
juokdarys, juokdarė
juoktis (juokiasi, juokėsi)
jūra
jūreiviškas, jūreiviška
jurginas
jūs
kačiukas
kainuoti (kainuoja, kainavo)
kairiarankis, kairiarankė
kalėjimas
kalva
kambarėlis
kaminas
kantrybė
Karaliaučius
karys
karštas, karšta (karštai, karščiau)
karžygys, karžygė
kasdien
kasdienybė
kasytis (kasosi, kasėsi)
kasmet
kąsnelis
kąsti (kanda, kando)
kaštonas
kastuvas
kažkas
kažkodėl
kažkoks, kažkokia
keikūnas, keikūnė
keistas, keista
keistenybė
keistuolis, keistuolė
keitykla
keleivinis, keleivinė
keletas
kelias
keliautojas, keliautoja
keliese
kelti (kelia, kėlė)
keltis (keliasi, kėlėsi)
kengūriukas
kepinti (kepina, kepino)
kepštelėti (kepšteli, kepštelėjo)
kepti (kepa, kepė)
keptuvė
kepurėlė
Kęstutis
keturi, keturios
keturiasdešimt
keturpėsčias, keturpėsčia
keturvietis, keturvietė
kiaulė
kiauras, kiaura
kiaušinis
kibiras
kibti (kimba, kibo)
kiekvienas, kiekviena
kiemas
kilimas
kilnotojas, kilnotoja
kilti (kyla, kilo)
kišenė
kištukas
kitas, kita
kyboti (kybo, kybojo)
klajoti (klajoja, klajojo)
klausimas
klaviatūra
klegesys
klientas, klientė
kliūtis
kliuvinys
kliuvinys
klūpoti (klūpo, klūpojo)
knibždėti (knibžda, knibždėjo)
knyga
knygrišykla
knyslė
koeficientas
kojinės
kolekcionierius, kolekcionierė
kolonijinis, kolonijinė
kompiuteris
koncertas
koridorius
kostiumas
kovoti (kovoja, kovojo)
kramtomasis, kramtomoji
kregždė
kreidutė
kreipimasis
kreivas, kreiva
krepšininkas, krepšininkė
krepšinis
krėsti (krečia, krėtė)
kriterijus
krituliai
kryžiuočiai
krūmas
krūmokšnis
krūtinkaulis
krūva
kūlvirsčiais
kuprinė
kūprintis (kūprinasi, kūprinosi)
kūrenti (kūrena, kūreno)
kūrinys
kurioziškas, kurioziška
kūryba
kurti (kuria, kūrė)
kvepėti (kvepia, kvepėjo)
kvėpuoti (kvėpuoja, kvėpavo)
kviestis (kviečiasi, kvietėsi)
labai
laikinasis, laikinoji
laikraštis
laistymasis
laistyti (laisto, laistė)
langas
languotas, languota
lankstymas
ląstelinis, ląstelinė
laukai
laukiamasis
laukinis, laukinė
laukti (laukia, laukė)
laužtis (laužiasi, laužėsi)
ledkalnis
ledlaužis
leisti (leidžia, leido)
leistis (leidžiasi, leidosi)
lėkti (lekia, lėkė)
lėktuvas
lėktuvėlis
lesalas
lęšis
lęšiukas
lesyklėlė
lėtai
liautis (liaujasi, liovėsi)
licencijavimas
liemenė
liepžiedis
liesas, liesa
lietus
Lietuva
lietuvis, lietuvė
lijundra
likti (lieka, liko)
linijinis, linijinė
lipdukas
lįsti (lenda, lindo)
litas
liūdesys
liūdėti (liūdi, liūdėjo)
liudytojas, liudytoja
liūdnai
liūtas, liūtė
lygiagrečiai
lysvė
lyti (lyja, lijo)
lopas
lošti (lošia, lošė)
loterija
lūkestis
luktelėti (lukteli, luktelėjo)
lūpa
lūšiukas
lūšnelė
lūžti (lūžta, lūžo)
makiažas
malonus, maloni
malūnas
manipuliacija
margutis
masalas
masinis, masinė
mąslus, mąsli
mastas
mastelis
mąstymas
mąstyti (mąsto, mąstė)
mąstytojas, mąstytoja
matyti (mato, matė)
matuoklis
mažinti (mažina, mažino)
mažti (mąžta, mažo)
medinis, medinė
medkirtys, medkirtė
mėgėjas, mėgėja
mėgstamiausias, mėgstamiausia
mėgti (mėgsta, mėgo)
megztinis
meilus, meili
melagystė
melionas
mėlynas, mėlyna
menininkas, menininkė
mėnulis
mėnuo
mėsainis
meškiukas
mesti (meta, metė)
mėta
metai
metalinis, metalinė
mėtyti (mėto, mėtė)
miegalius, miegalė
miegamasis
mielas, miela
miestas
migis
milijonas
milijonierius, milijonierė
minkštas, minkšta (minkštai, minkščiau)
mintis
minutė
mirkyti (mirko, mirkė)
mirtingas, mirtinga
miškas
mįslė
mįslingas, mįslinga
mistiškas, mistiška
myriop
mobilusis, mobilioji
močiutė
mojuoti (mojuoja, mojavo)
mokestis
mokytis (mokosi, mokėsi)
mokytojas, mokytoja
moliūgas
moliuskas
moratoriumas
mozaika
mūrinis, mūrinė
mūrytojas, mūrytoja
murkti (murkia, murkė)
mūša
musinukė
mūšis
mūsiškis, mūsiškė
mušti (muša, mušė)
mūza
muziejinis, muziejinė
muziejus
nacionalinis, nacionalinė
narsus, narsi
našlaitėlis, našlaitėlė
naujas, nauja
naujesnis, naujesnė
Naujieji (metai)
naujiena
nebūtas, nebūta
nejučia
nenaudėlis, nenaudėlė
neregėtas, neregėta
nes
nesąmonė
neštis (nešasi, nešėsi)
netekti (netenka, neteko)
netyčia
netrukus
neuronas
neutralus, neutrali
niauktis (niaukiasi, niaukėsi)
niaurus, niauri
niršti (niršta, niršo)
nykštukas, nykštukė
norėti (nori, norėjo)
nudažyti (nudažo, nudažė)
nūdiena
nudumti (nudumia, nudūmė)
nudžiugti (nudžiunga, nudžiugo)
nudžiūti (nudžiūna, nudžiūvo)
nugara
nukainoti (nukainoja, nukainojo)
nulipti (nulipa, nulipo)
nuliūsti (nuliūsta, nuliūdo)
nulydėti (nulydi, nulydėjo)
nulupti (nulupa, nulupo)
numegzti (numezga, numezgė)
nuobodulys
nuodingas, nuodinga
nuogąstauti (nuogąstauja, nuogąstavo)
nuopuolis
nuošalyje
nuotykis
nuotolis
nuriedėti (nurieda, nuriedėjo)
nusibelsti (nusibeldžia, nusibeldė)
nusičiaudėti (nusičiaudėja, nusičiaudėjo)
nušienauti (nušienauja, nušienavo)
nusilupti (nusilupa, nusilupo)
nusiristi (nusirita, nusirito)
nusišypsoti (nusišypso, nusišypsojo)
nusispjauti (nusispjauna, nusispjovė)
nusivilti (nusivilia, nusivylė)
nusklęsti (nusklendžia, nusklendė)
nušluostyti (nušluosto, nušluostė)
nustebti (nustemba, nustebo)
nusvirti (nusvyra, nusviro)
nušvisti (nušvinta, nušvito)
nutiesti (nutiesia, nutiesė)
nutraukti (nutraukia, nutraukė)
nutrūktgalvis, nutrūktgalvė
nutrūkti (nutrūksta, nutrūko)
nutūpti (nutupia, nutūpė)
nuvysti (nuvysta, nuvyto)
nuvyti (nuveja, nuvijo)
ola
olimpiada
ožka
ožkytė
paaukštinimas
pabaigti (pabaigia, pabaigė)
pabaigtuvės
pabalti (pabąla, pabalo)
pabėgti (pabėga, pabėgo)
pabijoti (pabijo, pabijojo)
pabirti (pabyra, pabiro)
pabūti (pabūna, pabuvo)
pacientas, pacientė
pačiūžos
padebesys (padebesiai)
padegėjas, padegėja
padegėlis, padegėlė
padėkoti (padėkoja, padėkojo)
padovanoti (padovanoja, padovanojo)
paeiliui
paeiti (paeina, paėjo)
pageidauti (pageidauja, pageidavo)
pagerbti (pagerbia, pagerbė)
pagerinti (pagerina, pagerino)
pagirys
pagirti (pagiria, pagyrė)
pagyrimas
pagyrūnas, pagyrūnė
pagyti (pagyja, pagijo)
pagręžti (pagręžia, pagręžė)
pagriežti (pagriežia, pagriežė)
pagrįstas, pagrįsta
pagrįsti (pagrindžia, pagrindė)
paieška
pailsti (pailsta, pailso)
paimti (paima, paėmė)
painiava
pakeliui
pakilti (pakyla, pakilo)
pakisti (pakinta, pakito)
paklausyti (paklauso, paklausė)
paklusti (paklūsta, pakluso)
pakrantė
pakraštys
pakviesti (pakviečia, pakvietė)
palaistyti (palaisto, palaistė)
palapinė
palaukti (palaukia, palaukė)
palikti (palieka, paliko)
palyti (palija, palijo)
pamatyti (pamato, pamatė)
pamažu
pamėginti (pamėgina, pamėgino)
pamesti (pameta, pametė)
pamiršti (pamiršta, pamiršo)
pamojuoti (pamojuoja, pamojavo)
pamoka
panašus, panaši
paniurėlis, paniurėlė
paniurti (paniūra [paniursta], paniuro)
papietauti (papietauja, papietavo)
paplūdimys
paprastas, paprasta (paprastai, paprasčiau)
parapija
parašyti (parašo, parašė)
pareiga
pareiti (pareina, parėjo)
paryčiui
parnešti (parneša, parnešė)
parsisiųsti (parsisiunčia, parsisiuntė)
paruduoti (paruduoja, parudavo)
parvežti (parveža, parvežė)
pasėti (pasėja, pasėjo)
pasibjaurėti (pasibjauri, pasibjaurėjo)
pasidaryti (pasidaro, pasidarė)
pasidžiaugti (pasidžiaugia, pasidžiaugė)
pasiekti (pasiekia, pasiekė)
pasienietis, pasienietė
pasigirsti (pasigirsta, pasigirdo)
pasiglemžti (pasiglemžia, pasiglemžė)
pasiimti (pasiima, pasiėmė)
pasijusti (pasijunta, pasijuto)
pasikliauti (pasikliauja, pasikliovė)
pasimėtyti (pasimėto, pasimėtė)
pasimuistyti (pasimuisto, pasimuistė)
pasirąžyti (pasirąžo, pasirąžė)
pasiryžimas
pasiryžti (pasiryžta, pasiryžo)
pasisekti (pasiseka, pasisekė)
pasišiaušti (pasišiaušia, pasišiaušė)
pasisiūti (pasisiuva, pasisiuvo)
pasisotinti (pasisotina, pasisotino)
pasistengti (pasistengia, pasistengė)
pasitikti (pasitinka, pasitiko)
pasiūlyti (pasiūlo, pasiūlė)
pasiųsti (pasiunčia, pasiuntė)
pasiusti (pasiunta, pasiuto)
pasiūti (pasiuva, pasiuvo)
paskirti (paskiria, paskyrė)
paskyrimas
paskui
paskutinis, paskutinė
paslysti (paslysta, paslydo)
pasroviui
pasvirti (pasvyra, pasviro)
pateikti (pateikia, pateikė)
patiekalas
patikti (patinka, patiko)
patirti (patiria, patyrė)
patylėti (patyli, patylėjo)
patriaukšti (patriauškia, patriauškė)
patriotizmas
paukščiukas
paukštis
paupys
pavakarys
pavargti (pavargsta, pavargo)
pavėjui
pavėsinė
pavyduolis, pavyduolė
pavykti (pavyksta, pavyko)
pavyti (paveja, pavijo)
pavyzdys
pažastis
pažinti (pažįsta, pažino)
pažįstamas, pažįstama
pažiūrėti (pažiūri, pažiūrėjo)
pažodžiui
pėdsakas
peiliukas
pelė
peliukas
penketas
penktas, penkta
pergalė
persikraustyti (persikrausto, persikraustė)
pertraukti (pertraukia, pertraukė)
pėsčias, pėsčia
peštis (pešasi, pešėsi)
peštukas, peštukė
pianinas
pianistas, pianistė
pienė
pieštukas
pietrytis
pievelė
piliakalnis
pilis
pilnatis
pilti (pila, pylė)
pirkia
pirkti (perka, pirko)
pirmas, pirma
pyktis (pykstasi, pykosi)
pylimas
pjaustyklė
pjūklelis
pjuvenos
pjūvis
plagiatas
planetariumas
plaukikas, plaukikė
plaukioti (plaukioja, plaukiojo)
plepus, plepi
plėvelė
pliurpti (pliurpia, pliurpė)
plokščiadugnis, plokščiadugnė
pneumatinis, pneumatinė
pobjauris, pobjaurė
pobūvis
pojūtis
pokytis
populiarus, populiari
posėdžiauti (posėdžiauja, posėdžiavo)
posūkis
potencialus, potenciali
potvynis
prabilti (prabyla, prabilo)
pradžia
pramokti (pramoksta, pramoko)
prancūzas, prancūzė
prapulti (prapuola, prapuolė)
praryti (praryja, prarijo)
prasiveržti (prasiveržia, prasiveržė)
pratęsimas
pratęsti (pratęsia, pratęsė)
praustis (prausiasi, prausėsi)
pravažiuoti (pravažiuoja, pravažiavo)
pražysti (pražysta, pražydo)
pražūti (pražūna, pražuvo)
pražūti (pražūsta [pražūna], pražuvo)
pražuvėlis, pražuvėlė
prekeivis, prekeivė
prekiauti (prekiauja, prekiavo)
premija
pribręsti (pribręsta, pribrendo)
prieglobstis
priemiestis
priepuolis
priežastis
priglausti (priglaudžia, priglaudė)
prikibti (prikimba, prikibo)
prisidūkti (prisidūksta, prisidūko)
prisijuokti (prisijuokia, prisijuokė)
prisilakstyti (prisilaksto, prisilakstė)
prisiminti (prisimena, prisiminė)
prisipažinti (prisipažįsta, prisipažino)
prisirpęs, prisirpusi
prisirpti (prisirpsta, prisirpo)
prisiūti (prisiuva, prisiuvo)
prisvilti (prisvyla, prisvilo)
privilegijuoti (privilegijuoja, privilegijavo)
prižiūrėti (prižiūri, prižiūrėjo)
prižiūrėtojas, prižiūrėtoja
profesionalas, profesionalė
profesionalus, profesionali
projektas
protėviai
protrūkis
prunkšti (prunkščia, prunkštė)
pseudomenas
psichoterapeutas, psichoterapeutė
pūkas
pulkas
pulti (puola, puolė)
puodelis
pusbrolis
pusdykumė
pušis
pusnynas
pusryčiai
pusseserė
pūstelėti (pūsteli, pūstelėjo)
pūsti (pučia, pūtė)
pustyti (pusto, pustė)
pusvelčiui
pūti (pūsta [pūva], puvo)
pūtikas, pūtikė
racionalus, racionali
radijas
raibti (raibsta, raibo)
raidė
rankšluostis
rašytojas, rašytoja
rasotas, rasota
rąstas
rasti (randa, rado)
raudonas, raudona
raudonuoti (raudonuoja, raudonavo)
ražas
rąžytis (rąžosi, rąžėsi)
reikalas
reikėti (reikia, reikėjo)
rėkauti (rėkauja, rėkavo)
religijotyra
rėmėjas, rėmėja
retkarčiais
režimas
rėžti (rėžia, rėžė)
ribotas, ribota
riekė
riestainis
riešutėlis
rijikas, rijikė
rijimas
rištis (rišasi, rišosi)
ryklys
ryšėti (ryši, ryšėjo)
ryšulys
rytas
rytoj
ryžtingas, ryžtinga
ryžtis (ryžtasi, ryžosi)
rūda
rudas, ruda
rugiapjūtė
rugpjūtis
rūgštynės
rūkas
rūkyti (rūko, rūkė)
rungtynės
ruoštis (ruošiasi, ruošėsi)
rūpestis
rūpėti (rūpi, rūpėjo)
rūpintis (rūpinasi, rūpinosi)
rupūžė
rūstus, rūsti (rūsčiai, rūsčiau)
rutulys
sąjūdis
sakalas
sala
saldus, saldi
šalia
šalis
sąlyga
šalti (šąla, šalo)
šaltinis
samana
sąmokslas
sąmonė
sąmoningai
samtis
sandėlis
sandūra
sankryža
santaupos
santuoka
sąrašas
sąsiuvinys
saugykla
saujelė
saulė
saulėgrąža
saulėgrįža
šaunuolis, šaunuolė
šaunus, šauni
sausuma
sąvaržėlė
save
savęs
savininkas, savininkė
savitas, savita
sąžiningas, sąžininga
sėdėti (sėdi, sėdėjo)
segti (sega, segė)
segtukas
sekmadienis
sėkmė
sėkmingas, sėkminga
sekti (seka, sekė)
senas, sena
senelis, senelė
seniena
senovė
senovinis, senovinė
septintas, septinta
septyneri
serialas
šėrykla
šerti (šeria, šėrė)
šešėlis
šeši, šešios
šešiakampis, šešiakampė
šešiolika
šešioliktas, šešiolikta
sesuo
šiąnakt
šiandien
siekti (siekia, siekė)
šienapjūtė
sienelė
šienpjovys, šienpjovė
šįkart
šikšnosparnis
šilkas
silpnas, silpna
šiltas, šilta
šilti (šyla, šilo)
simpoziumas
šimtametis, šimtametė
šiolei
šįryt
situacija
siūbuoti (siūbuoja, siūbavo)
siūlelis
siurblys
šiurpti (šiurpsta, šiurpo)
siųsti (siunčia, siuntė)
siusti (siunta, siuto)
siųstuvas
siuvėjas, siuvėja
siuvimas
sykis
šykštuolis, šykštuolė
šypsenėlė
šypsotis (šypsosi, šypsojosi)
skaistus, skaisti (skaisčiai, skaisčiau)
skaityti (skaito, skaitė)
skaitytojas, skaitytoja
skęsti (skęsta, skendo)
skirtingas, skirtinga
skirtumas
skylė
skylėti (skylėja, skylėjo)
skyryba
sklaidytis (sklaidosi, sklaidėsi)
skląstis
sklastymas
sklęsti (sklendžia, sklendė)
sklypas
skorpionas
skrybėlė
skrydis
skruzdėlė
skusti (skuta, skuto)
skųstis (skundžiasi, skundėsi)
skustuvas
šlamšti (šlamščia, šlamštė)
slapčia
šlapdriba
slėnis
slenkstis
šlepetės
slėpti (slepia, slėpė)
slėptis (slepiasi, slėpėsi)
slėptuvė
slidinėti (slidinėja, slidinėjo)
šmaikštus, šmaikšti (šmaikščiai, šmaikščiau)
šmėkštelėti (šmėkšteli, šmėkštelėjo)
šnekus, šneki
sniegas
snieguotas, snieguota
socialinis, socialinė
sodas
sodyba
šokdynė
šovinys
spalvingas, spalvinga (spalvingai)
specialistas, specialistė
specialybė
specialus, speciali
spirti (spiria, spyrė)
spyriotis (spyriojasi, spyriojosi)
spyruoklė
spjaudyti (spjaudo, spjaudė)
sprukti (sprunka, spruko)
spūstis
sriuba
stadionas
staltiesė
stūksoti (stūkso, stūksojo)
stumdytis (stumdosi, stumdėsi)
stūmikas, stūmikė
stūmimas
suaugti (suauga, suaugo)
sudėti (sudeda, sudėjo)
sudilti (sudyla, sudilo)
sudygti (sudygsta, sudygo)
sudraskyti (sudrasko, sudraskė)
sudriksti (sudryska, sudrisko)
sudužti (sudūžta, sudužo)
sueiga
sugesti (sugenda, sugedo)
sugesti (sugenda, sugedo)
sugižti (sugyžta, sugižo)
sugyti (sugyja, sugijo)
sugležti (suglęžta, sugležo)
sugniužti (sugniūžta, sugniužo)
sugrąžinti (sugrąžina, sugrąžino)
sugriūti (sugriūva [sugriūna], sugriuvo)
sugrįžti (sugrįžta, sugrįžo)
sugužėti (suguža, sugužėjo)
suirzti (suirzta, suirzo)
sujungti (sujungia, sujungė)
šūkčioti (šūkčioja, šūkčiojo)
sukčius
sukimasis
suklupti (suklumpa, suklupo)
sukrutėti (sukruta, sukrutėjo)
suktis (sukasi, sukosi)
sūkurys
sulakstyti (sulaksto, sulakstė)
sulankstyti (sulanksto, sulankstė)
šulinys
sulysti (sulysta, sulyso) („suliesėti“)
sulyti (sulyja, sulijo)
sulūžti (sulūžta, sulūžo)
sumažinti (sumažina, sumažino)
sumegzti (sumezga, sumezgė)
sumirgėti (sumirga, sumirgėjo)
šungrybis
šunytis
sunkiausias, sunkiausia
sunkus, sunki (sunkiai)
suoliukas
supamasis, supamoji
supimas
supleškinti (supleškina, supleškino)
suplyšti (suplyšta, suplyšo)
suprasti (supranta, suprato)
supti (supa, supo)
suptis (supasi, suposi)
sūpuoklės
supūti (supūsta [supūva], supuvo)
suregzti (surezga, surezgė)
suriaumoti (suriaumoja, suriaumojo)
surūdyti (surūdija, surūdijo)
susegti (susega, susegė)
susekti (suseka, susekė)
susidomėti (susidomi, susidomėjo)
susieti (susieja, susiejo)
susigrąžinti (susigrąžina, susigrąžino)
susigrumti (susigrumia, susigrūmė)
susigūžti (susigūžia, susigūžė)
susikrimsti (susikremta, susikrimto)
sušilti (sušyla, sušilo)
susimąstyti (susimąsto, susimąstė)
susitikti (susitinka, susitiko)
suskilti (suskyla, suskilo)
suspėti (suspėja, suspėjo)
sutrešti (sutręšta, sutrešo)
sutrikimas
sutrikti (sutrinka, sutriko)
sutrukdyti (sutrukdo, sutrukdė)
suveržti (suveržia, suveržė)
suvynioti (suvynioja, suvyniojo)
sužinoti (sužino, sužinojo)
švarinimas
švarus, švari
svečias
sveikas, sveika
šveitimas
šventė
švęsti (švenčia, šventė)
šviesa
švietimas
šviežias, šviežia (šviežiai)
svilti (svyla, svilo)
švirkšti (švirkščia, švirkštė)
svirti (svyra, sviro)
švytėti (švyti, švytėjo)
švytuoklė
švyturys
tankmė
tarnyba
tartis (tariasi, tarėsi)
tašyti (tašo, tašė)
tąsus, tąsi
taukšti (tauškia, tauškė)
teikti (teikia, teikė)
teisėjas, teisėja
teisėtas, teisėta
teisingas, teisinga
teisybė
teismas
tekėti (teka, tekėjo)
tėkmė
tekti (tenka, teko)