Kartu su sparčiai besikeičiančiu gyvenimu kinta ir kalba. Kone kasdien sužinome naujų žodžių, kurių atsiranda kartu su naujais daiktais ar reiškiniais. Iki 2011 metų dar nebuvo žodžio dūzgės, iki 2014-ųjų – asmenukės, o dabar jie jau paplitę, bet nežinia, kiek išliks madingi.

Lygiai taip pat gali būti pamirštami ir kai kurie anksčiau vartoti žodžiai, arba tiesiog kalbos neišmokstama tiek, kad žodyno atsargų užtektų suprasti sudėtingesniems, pavyzdžiui, grožiniams, tekstams.

Ką ten grožiniai tekstai – vienas paukščius tyrinėjantis mokslininkas sako: „Pasitaiko, kad miesto vaikai visus didesnius paukščius vadina balandžiais, o mažesnius – žvirbliais.“ Mokytojai taip pat pastebi, kad mokinių žodynas skursta, minties raiška primityvėja: bebaigiantys mokyklą jauni žmonės nežino, kas yra troba, vieškelis ar meldai. Bet tiesa ir tai, kad jie puikiausiai išvardytų krūvą kompiuterinės technikos pavadinimų.

Žaidimo „Barbora Radvilaitė. Kalbos turtai“ kūrėjų tikslas – parodyti, kokia graži, žodinga ir vaizdinga lietuvių kalba. Barboros Radvilaitės meilės istorija padės ir jums šių turtų pasisemti.

Kuo daugiau kalbos gėrybių bus mūsų nepamirštama, tuo lengviau galėsime jas pritaikyti šių dienų reikmėms: kurti naujus žodžius, pagyvinti savo kalbą palyginimais, frazeologizmais, netgi perdirbti juos. Turėdami geras žodžių, posakių atsargas, laisviau jausimės kalbėdami ir rašydami, galėsime išreikšti įvairiausius minties atspalvius. Žinosime, kad šuo ne tik loja, jis gali ir inkšti, unkšti, urgzti, viauksėti, vambryti, skalyti… Kitą kartą bus spalvingiau akiplėšą pavadinti akidraska, o apsileidėlį – apkiautėliu.

Tikriausiai nežinote, kas yra avidvakas, kudašius arba grėblio sesuo? Tuomet žaiskite!